|

Fróšleikur
Bjarmaland

Hvers vegna eru stundašar skipulegar veišar į mink į Ķslandi? Er hann svona mikill skašvaldur? Aš hvaša leyti?

 

Almennt gildir aš möguleikar rįndżrs til aš hafa įhrif į stofnstęrš brįšar aukast eftir žvķ sem stofn brįšarinnar er fįlišašri og skörun milli kjörlendis hennar og rįndżrsins er meiri. Minkur er ósérhęfšur ķ fęšuvali og veišir helst tegundir sem eru algengar og/eša ašgengilegar fyrir hann en žessi eiginleiki minnkar lķkurnar į aš minkurinn hafi verulega neikvęš įhrif į stofn brįšar. Fiskar eru mikilvęgasti fęšuflokkurinn fyrir mink og mikill meirihluti fęšunnar į įrsgrundvelli. Fuglar eru žó mikilvęgur hluti, sérstaklega aš vor- og sumarlagi (Karl Skķrnisson 1979, 1980; Róbert A. Stefįnsson 2000).

Žótt minkur sé ósérhęfšur er ljóst aš hann hefur haft įhrif į ķslenskt vistkerfi. Erfitt er aš meta hversu mikil žau įhrif eru en lķklega hafa žau veriš mest fyrst eftir aš minkurinn breiddist um landiš. Allar lķkur eru į aš hann hafi valdiš fękkun ķ stofnum sumra tegunda en breytt śtbreišslu annarra. Slķkar įlyktanir eru žó byggšar į fremur takmörkušum gögnum og liggja til aš mynda engin gögn fyrir um hugsanleg įhrif į sjįvardżr en fremur ólķklegt veršur aš telja aš žau hafi veriš mikil.

Viš įkvešnar ašstęšur getur minkur valdiš verulegum skaša į dżralķfi og er žaš įstęša žess aš hann er veiddur. Žetta į sérstaklega viš um fuglategundir sem verpa ķ žéttum byggšum, sem fyrir komu minksins voru óašgengilegar fyrir eina landrįndżriš, tófuna. Minkurinn getur synt śt ķ eyjar og uršu žvķ fįir stašir öruggir meš komu hans.

Žaš getur veriš mjög erfitt og kostnašarsamt aš meta hversu skašleg įhrif minks į lķfrķki landsins eru og er žaš ašalįstęša žess aš engar beinar rannsóknir hafa enn veriš geršar į skašsemi minks į Ķslandi. Ķ sumum tilfellum er žó aušvelt aš meta tjón af völdum hans, einkum žegar hann hefur drepiš alifugla heima į bęjum, veitt veršmęt silungs- eša laxaseiši ķ eldisstöšvum eša sleppitjörnum eša sundraš ęšarvarpi meš žeim afleišingum aš dśntekja hefur minnkaš.

Nokkrar erlendar rannsóknir hafa veriš geršar į skašsemi minksins, sérstaklega į svęšum žar sem grunur lék į aš hann ylli miklu tjóni. Rannsóknirnar benda til žess aš hann hafi haft verulega neikvęš įhrif į vörp mįfa og krķu viš strendur Skotlands (Craik 1995, 1997).

Sömuleišis sżndu rannsóknir töluveršar breytingar į fuglalķfi ķ skerjagöršum viš Eystrasalt meš komu minksins. Ķ sęnska skerjagaršinum fękkaši mjög ķ stofnum sķlamįfs, įlku og teistu en ęšarfugli, grįgęs og svartbak fjölgaši. Śtbreišsla ęšurs og silfurmįfs breyttist einnig (Andersson 1992). Nżlegar rannsóknir ķ skerjagaršinum viš Finnland sżndu aš į svęšum sem hreinsuš voru af mink fjölgaši ķ stofnum sandlóu, kjóa, krķu og strandtittlings og įlka og teista hófu varp į svęšinu į nż. Engar breytingar uršu į fjölda svartbaka, tjalda og marķuerla (Nordström o.fl. 2003).

Eina rannsóknin sem kunnugt er um į įhrifum minks į ferskvatnsfiska var gerš ķ Noregi en žar virtist minkur geta komiš ķ veg fyrir nżlišun laxfiska ķ litlum lękjum (Heggenes & Borgstrųm 1988) en skašleg įhrif eru ólķklegri ķ stęrri vatnakerfum.